spraudiklis

spraudìklis sm. (2) 1. tech. prietaisas įsprausti: Krumpliams šlifuoti, vidiniams paviršiams šlifuoti ir tekinti vartojami spraudikliai su tepalo užpildu sp. Spraudikliai būna centriniai vientisiniai, spyruokliuojantys, sraigtiniai, užsiveržiantys ir specialieji rš. 2. brūzgulis, sprąstis: Pagaliukas, įsiūtas į kelnes dėl segimos, vadinas spraudìklis J. 3. Grž medelis į šakotumą įsprausti ir skėsti. 4. Ps pagalys, įkišamas tarp kojų gyvuliui, lupant odą.